- stulpuoti
- stulpúoti, -úoja, -ãvo K, Rtr; L 1. tr. NdŽ statyti ribą žyminčius stulpus. 2. intr. Q510, N, NdŽ skleisti šviesos stulpus, spinduliuoti. 3. tr. MŽ175, N, K, FrnW931, L267, Rtr, NdŽ klostyti: Stulpúok, t. y. kvaldus žiupono, sajono į stulpus statyk J. | refl. K. 4. refl. stoviniuoti: Ko čia stulpúojatės kai stulpai, ar neisit namo! Kt. Mergos visa diena tik stulpuojasi (nieko nedirba) Plv. 5. intr. piestu stoti: Stulpúoja kap kumelys Plm. | prk.: Ko čia dabar tep stulpúoji (prieštarauji, ginčijiesi)?! Žž. 6. refl. imtis, grumtis: Kvailio lenkis – negi stulpúosies su juo susitikęs Kš. 7. intr. painiotis, kliūti: Jau mano liežiuvis stulpúoja, kai ūtarinu lietuviškai Lz. \ stulpuoti; apstulpuoti; sustulpuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.